Varėnos kraštas yra turtingas požeminio vandens ištekliais. Tai patvirtina vandeningiausių šaltinių, trykštančių Varėnos rajone, gausa. Kaimų gyventojai, naudojantys kastinius šulinius, bene kiekvienais metais dėl sausrų susiduria su vandens išsekimu negiliuose šuliniuose. Tačiau viešo vandens tiekimo vandenvietėms ir baimėms dėl „Neptūno vandenų“ savininkų pasikeitimo nėra pagrindo, teigiama Lietuvos geologijos tarnybos pranešime spaudai.
„Neptūno vandenys“ naudoja dviejų gręžinių požeminį vandenį, kurį į rinką tiekia kaip natūralų mineralinį skirtingais pavadinimais. Tai 60 ir 225 m gylio gręžiniai iš kurių Lietuvos geologijos tarnyba leido išgauti ne daugiau kaip po 240 kub. m vandens per parą. Tai nurodyta vandens išteklių naudojimo sutartyje. Vandens pilstytojas privalo tiekti išsiurbto vandens apskaitos duomenis, nuo to skaičiaus jis sumoka mokesčius už gamtos išteklių naudojimą.
Pirmiausia, naujasis savininkas turės atnaujinti požeminio vandens išteklių naudojimo leidimą. Jeigu bus numatoma paimti daugiau už galimų paimti vandens išteklių kiekį (>240 m3/parą) naujasis savininkas privalės atlikti detalų tyrimą atsižvelgdamas į galimą padidintų išteklių naudojimo galimą poveikį gretimiems išteklių naudotojams.
Artimiausias viešas vandens tiekėjas yra Varėnos vadinamoji pirma (I) vandenvietė ir į rezervinį požeminio vandens išteklių plotą, esantį netoli „Neptūno vandenų” teritorijos (Varėnos II vandenvietė, nenaudojama). Antra, jeigu detalaus tyrimo rezultatai kels menkiausią įtarimą, kad gali būti pažeistas kito ūkio subjekto interesas (šiuo atveju „Varėnos vandenys”) jam leidimas negali būti suteikiamas.
Šiuo metu Varėnos I vandenvietėje detaliai ištirti ir aprobuoti geriamojo vandens ištekliai siekia 4,5 tūkst. kub. m vandens per parą, o miestui patiekiama tik apie 1,5 tūkst. kub. m. Taigi baimėms, kad Varėna liks be vandens priežasčių neįžiūrime.
Kokia apskritai yra situacija su Varėnoje dabar naudojamais gėlo vandens gręžiniais? Kiek dar metų jie gali būti eksploatuojami? Ir jei jų eksploatavimo laikas eina į pabaigą, ką ketinama daryti toliau? Gręžinio eksploatavimo trukmę apsprendžia tik vienas rodiklis – užanka gręžinio filtras ir paimamo vandens kiekis neatitinka poreikio. Tačiau tokiu atveju yra filtro našumo atstatymo (regeneracijos) būdai arba, likvidavus gręžinį, naujojo įrengimas. Leidimus gręžiniams įrengti teisę turi tik savivaldybė (LAND 4-99 nuostata).
Only registered users can comment.
Our Website uses cookies to improve your experience. Please visit our Ar iš tiesų varėniškiai gali netekti brangiausio savo turto? page for more information about cookies and how we use them.
