Dėl negyvenamos salos Arktyje kariauja viskiu

Dėl negyvenamos salos Arktyje kariauja viskiu
18 sausio 14:19 2016 Print This Article

Toli Arkties šiaurėje stūksanti Hanso salelė – pilka ir tuščia. Vis dėlto dėl šio nereikšmingo negyvenamos žemės lopinėlio jau tris dešimtmečius kivirčijasi dvi turtingos valstybės – Danija ir Kanada.

Negyvenama 1,3 kvadratinio kilometro ploto salelė, iškilusi atokioje Arkties vandenyno vietoje, yra visiškai tuščia. Ten nėra nei medžių, nei dirvos, nei jokių natūralių išteklių, rašo „Lietuvos rytas“.Tad gali pasirodyti keista, kad dėl šios plikos uolos ilgus metus ginčijasi dvi valstybės. Bet tai – principo reikalas.Nors Grenlandijoje ir Kanadoje gyvenantys eskimai apie salą turbūt žinojo gerokai anksčiau, Amerikos ir Europos tyrinėtojai ją atrado tik XIX amžiuje. Ji buvo pavadinta Grenlandijos tyrinėtojo Hanso Hendriko vardu.Grenlandija 1815 metais tapo Danijos teritorija, o Britų imperija Kanadai Arkties salų kontrolę perleido 1880-aisiais.Vis dėlto dėl netikslių XIX amžiaus žemėlapių ir Arktyje keliautojų tykančių sunkumų nė viena valstybė nerodė per didelio susidomėjimo Hanso sala. Tik 1920 metais Danijos tyrinėtojai pagaliau tiksliai pažymėjo salą žemėlapyje. Bet ši salelė yra 35 kilometrų pločio sąsiauryje, kuris skiria Grenlandiją ir Kanadą. O pagal tarptautinę teisę visos šalys gali pretenduoti į teritoriją, kuri nuo jų pakrantės yra nutolusi iki 22,2 kilometro.Atsižvelgiant į tai, Hanso sala stūkso ir Danijos, ir Kanados vandenyse.1933 metais Tautų Sąjungos Nuolatinis tarptautinio teisingumo teismas pripažino šią salą Danijos teritorija.Tačiau vėliau, po Antrojo pasaulinio karo, Tautų Sąjungą pakeitė Jungtinės Tautos. Tad sprendimas dėl Hanso salos priklausomybės prarado savo galią.Tiesa, Hanso sala ir tuomet nerūpėjo nei danams, nei kanadiečiams. Abiejų šalių vyriausybėms teritorija vėl parūpo tik 1984-aisiais.Būtent tais metais Danijos ministras, atsakingas už Grenlandijos reikalus, apsilankė salelėje ir įsmeigė joje savo šalies vėliavą. Prie vėliavos koto jis paliko raštelį, kuris skelbė: „Sveiki atvykę į Danijos salą“, ir brendžio butelį.Tada ir prasidėjo vadinamasis viskio karas. Tiesa, nors Danija ir Kanada vis dar nesugeba išspręsti salos teritorinio klausimo, atrodo, kad abi valstybės sugeba pasijuokti iš painios situacijos.„Kai ten nuvyksta Danijos kariškiai, jie palieka degtinės butelį. O kai apsilanko Kanados karinės pajėgos, paliekamas butelis viskio „Canadian Club“ ir raštelis su žodžiais „Sveiki atvykę į Kanadą“, – pasakojo Danijos ambasadorius JAV Peteris Takso Jensenas.„Abiejų šalių pajėgos reguliariai apsilanko saloje, kad pašalintų kitos valstybės vėliavą ir paliktų daniškos degtinės arba kanadietiško viskio butelį. Tiesa, abi šalys 2005 metais įsipareigojo pranešti apie būsimus vizitus į salą“, – pažymėjo Kanados naujienų agentūra CBC.

Šiuo metu kurpiamas saliamoniškas planas pripažinti Hanso salą bendra

 

lrytas.lt informacija

  Article "tagged" as:
  Categories:
write a comment

0 Comments

No Comments Yet!

You can be the one to start a conversation.

Only registered users can comment.