Varėnos krašto literatai

Varėnos krašto literatai
22 kovo 21:08 2017 Print This Article

ŽODŽIAI, IŠSILIEJĘ IŠ ŠIRDIES
Žodis, širdy išnešiotas,
Skausmo nugludintas žodis,
Lieka popieriaus balto lape.
Jo niekada neištrinsi
Ir atgalios negrąžinsi –
Jis nuplaukia laiko upe.

M. Inkrataitė-Blažulionienė

Kovo 21 d. Varėnos viešosios bibliotekos bibliografės Elena Glavickienė ir Laimutė Cibulskienė Varėnos švietimo centro salėje organizavo Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) Varėnos skyriaus lankytojams renginį „Varėnos krašto literatai“, skirtą Pasaulinei poezijos dienai paminėti.
Po renginio pradžioje nuskambėjusių TAU Varėnos skyriaus ansamblio „Gija“ dainų ir Marijos Inkrataitės – Blažulionienės eilėraščio „Pavasaris“, Elena Glavickienė kalbėjo apie tai, kad Jungtinių Tautų švietimo , mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) 2000 metais paskelbė kovo 21-ąją Pasauline poezijos diena . Pirmoji Pasaulinė poezijos diena buvo paminėta Paryžiuje, kur yra UNESCO būstinė.
Lietuvoje poezijos kūrimą ir domėjimąsi ja siekiama skatinti rengiant įvairius poezijos renginius. Nuo 1965 metų, kasmet paskutinę gegužės savaitę Lietuvos rašytojų sąjunga ir Rašytojų klubas organizuoja tarptautinį poezijos festivalį „Poezijos pavasaris“. Jame savo kūrybą skaito Lietuvos ir užsienio poetai. Kaune tradiciškai vainikuojamas „Poezijos pavasario“ laureatas. Pirmojo „Poezijos pavasario“ iniciatorius ir pirmasis laureatas buvo Justinas Marcinkevičius. 2001 m. 37-uoju „Poezijos pavasario“ laureatu buvo paskelbtas Varėnos rajono poetas Stasys Stacevičius (už poezijos knygą „Toli kriokliai“, 1999).
E. Glavickienė supažindino su Varėnos krašto literatų klubo „Jievaras“ veikla. Pristatė Varėnos krašto literatų poezijos almanachus: „Merkio lieptai“ (2004), „Merkio lieptai 2“ (2007), „Linguojantys Merkio lieptai“ (2013), kuriuose apmąstomi individo santykiai su praeitimi ir dabartimi, gamta, būtimi, poetiniu žodžiu perteikiama sielos vidinė būsena, išsakomas meilės, ilgesio, vienatvės pojūtis. Akcentavo, kad šių leidinių sudarytojas ir leidėjas – Perlojoje gyvenantis fotografas Julius Vaicekauskas. Iš šių poezijos rinkinių buvo skaitomi Irenos Ratkienės, Alfonso Žuromsko, Irenos Malmygienės, Juliaus Vaicekausko , Lidijos Cichockienės, Ramutės Kašėtienės eilėraščiai.
E. Glavickienė papasakojo apie nuo 1986 metų Varėnoje gyvenančio literato Justino Jaksebagos kūrybą, supažindino su jo eilėraščių knygomis „Kaimo teisėjo eilės“ (1998) ir „Išsakyta“ (2008). Jose – eilėraščiai apie gimtąjį kaimą, upelę Dysną, Nalšios žemę, Lietuvos valstybės susikūrimą, kovų ir kančių kelią, gamtą, kūrėjo gyvenimo patirtį.
E. Glavickienė taip pat kalbėjo apie Valkininkuose gyvenančios ir miškų urėdijoje dirbančios poetės Eugenijos Strazdienės kūrybą, pristatė jos knygas: „Girių sakmė“ (2001), „Metamorfozės“ (2004), „Tavo vardą kaip maldą kartoju“ (2009), „Čia Lietuva“ (2015), knygeles vaikams „Gedimino miestas“ (2001), „Miško pasaka“ (2006). „Aš noriu, kad poezija skleistų vien gėrį ir džiaugsmą, deja, sudėtingame mūsų gyvenime neretai nuskamba liūdesio, abejonių ir nusivylimo gaidelės… Priimkite mane tokią, kokia esu…“, – rašė E. Strazdienė trečiojoje savo knygoje „Metamorfozės“. Autorės eilėraščiuose apdainuojama gimtojo krašto gamta, jos besikeičiantis grožis įvairiais metų laikais, daug gražių žodžių pasakyta Lietuvai, gimtai kalbai, žemei, duonai.
Laimutė Cibulskienė pristatė Marijos Inkrataitės- Blažulionienės, Česlovo Skaržinsko ir Joanos Vasarės kūrybą. Renginio dalyvius ji supažindino su M. Inkrataitės-Blažulionienės knygomis: „Kas netilpo širdy“ (1999), „Gyvenimo keliu“ (2001), „Vakarėja“ (2004), „Svajonių takais“ (2006), „Žemėj Lietuvos“ (2009), „Gyvenimo gūsiuose“ (2013) „Dainuoju Lietuvai“ (2015). M. Inkrataitės- Blažulionienės poezijoje atsiskleidžia meilė Tėvynei Lietuvai, jos ilgesys, kelias iš tremties į tėviškę, gyvenimas į ją sugrįžus, piešiama subtili gamtos panorama.
Pristatydama Česlovo Skaržinsko kūrybą, L. Cibulskienė trumpai papasakojo jo biografiją ir pristatė poezijos knygelę „Lietus ir muzika, neturinti namų“ (1999). Tai eilėraščiai apie žmogaus ir gamtos sandūrą, dvasinio pasaulio jėgą. Impresionistiniai vaizdai ir potepiai, negailestinga laiko nuojauta – nėra vien žmogaus dramatizmas, o yra ir veržimasis iš dažnai sukaustyto ir susvetimėjusio pasaulio. L. Cibulskienė paminėjo ir tai, kad Č. Skaržinskas yra išleidęs dvi publicistikos knygas: „Šiaurės vėjo smėlynai“ (2007), kurioje pasakoja apie senąjį ir naująjį Lietuvos kaimą, žmones išsaugojusius tradicijas, papročius, apeigas ir „Palėpėje, į kurią atsėlina vakaras“ (2017). Šioje knygoje – autentiški autoriaus pasakojimai ir pokalbiai apie Dzūkijos keturių brolių partizanų Ivanauskų likimą, fotomenininkų brolių Černiauskų, ilgamečio „Valstiečių laikraščio” vyriausiojo redaktoriaus Jono Švobos, poeto ir eseisto Stasio Stacevičiaus, rašytojų Aloyzo Tendzegolskio, Jono Mačiukevičiaus bei kitų menininkų kūrybos ir gyvenimo laikotarpius.
Joana Vasarė (Joana Grigaitienė) išleido poezijos knygas: „Palydėjau žodį“ (2011), „Rytoj ir vakar“ (2012), „Žvaigždžių taku“ (2014). Tai eilės plaukiančios iš pačių jautriausių poetės širdies gelmių. Jos pasakoja mums, koks ilgas ir sudėtingas yra žmogaus kelias nuo vaikystės iki brandos, iki senatvės ir mirties. Knygose – eilės apie žmogų, jo džiaugsmą ir skausmą, meilę, ilgesį ir kančią. Knygos iliustruotos įspūdingais Joanos Vasarės karpiniais („Palydėjau žodį“ ir „Žvaigždžių taku“) bei jos pačios fotografuotais gamtos vaizdais. („Rytoj ir vakar“).
Apie savo kūrybą kalbėjo ir eilėraščius skaitė į renginį pakviesti poetai Jonas Staliulionis ir Petras Miliūnas. J. Staliulionis trumpai papasakojo apie save: gimęs per Antrąjį pasaulinį karą, bet karo neprisimena, prisimena tik ,,alkaną ir kruviną pokarį“, bažnytkaimių aikštėse išniekintus partizanų kūnus, kaimuose skambėjusias partizanų ir tremtinių dainas. J. Staliulionis skaitė savo eilėračius, spausdintus rajono laikraštyje „Merkio kraštas“ ir iš knygos „Mano kaimas – Nemaitonys“. Pristatydamas šią knygą, sakė, kad ji gimė iš nostalgijos gimtajam kaimui Nemaitonims ( Kaišiadorių r.). Autorius eilėraščių posmais prisiminė gimtinę, kur prabėgo vaikystė ir linksmos jaunystės dienos. Klausytojus nepaprastai sujaudino eilėraščiai: „Nemaitonys“, „Aš iš to kaimo prie Švenčiaus“, „Mamai“, „… O klasėje, rodos, vis likę“ ., „Iš tų laikų“ ir kt.
Petras Miliūnas, kaip visada gerai nusiteikęs, papasakojo apie savo kūrybinį kelią ir, kad yra išleidęs net 17 poezijos knygų. Taip pat priminė, kad yra parašęs ir vieną prozos knygą (Gyvenimo pikai ir duobės“ , 2008). Poetas apie save daug nekalbėjo, tiesiog deklamavo eiles, kurios priminė autoriaus išpažintį, atsivėrimą, kuriose – smulkiausi išgyvenimai, potyriai, pamąstymai. P. Miliūnas turi labai gerą atmintį, tai eilėraščius iš knygų: „Minčių labirintuos“ (2016), „Sudrumsta ramybė“ (2014), „Sielos randai“ (2013), „Kaip pažvelgsi“ (2010) bėrė iš atminties. Daugiausia aplodismentų susilaukė humoristinės eilės. Kadangi P. Miliūno sugebėjimas parašyti tiek eilėraščių daugumą stebina, todėl poetas niekieno net neklaustas, paaiškino kaip kuria eilėraščius, kada ateina įkvėpimas ir pan.

Viso renginio metu skambėjo poezijos posmai. Eilėraščius jausmingai skaitė renginio organizatorės ir vedėjos E. Glavickienė ir L. Cibulskienė bei TAU lankytojos: Marija, Marytė, Onutė, Zita ir kt. Prie poezijos posmų derėjo nuskambėjusios ansamblio „Gija“ (vadovė Onutė Zacharkienė) dainos apie gimtinę, pavasarį, meilę. Renginys pasibaigė gražia Viliaus Zacharkos daina „Dzūkija“.
Tikimės, kad ši poezijos šventė padėjo TAU lankytojams geriau bei išsamiau susipažinti su mūsų rajone gyvenančiais ir kuriančiais poetais, jų kūryba.

Elena Glavickienė, Laimutė Cibulskienė
Varėnos viešosios bibliotekos bibliografės

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

  Article "tagged" as:
  Categories:
write a comment

0 Comments

No Comments Yet!

You can be the one to start a conversation.

Only registered users can comment.