Varėnoje naikinamos rinkliavos už šunų ir kačių laikymą

30 kovo 19:59 2016 Print This Article

Trečiadienį Varėnos rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą panaikinti iki šiol galiojusią rinkliavą už šunų ir kačių laikymą daugiabučiame name ir šios rūšies augintinių registraciją savivaldybėje. Varėna yra dešimta iš 29 tokias įmokas rinkusių savivaldybių Lietuvoje, kuri atsisako šios rinkliavos.

Iki šiol už šuns laikymą savivaldybės gyventojai turėjo mokėti 2,9 euro, už katės – 1,4 euro per metus. Tačiau pastaruosius kelis metus savivaldybė lėšų iš šių įmokų nesurinko, kadangi rinkliavos gyventojai nemokėjo.

Nuo rinkliavos įvedimo pradžios 2012 metais savivaldybėje užregistruoti tik 111 šunų ir 3 katės. Tai – vos 2 proc. Varėnoje esančios populiacijos. Remiantis skaičiavimais, savivaldybėje laikomi mažiausiai 8 tūkst. šunų ir kačių.

Rinkliavų panaikinimo iniciatorius tarybos narys Dainius Žilius sakė, kad rinkliavą buvo pasiūlyta naikinti todėl, kad jos rinkimas nepasiekė numatytų tikslų, o administravimo išlaidos buvo didesnės už įplaukas į savivaldybės biudžetą.

Savivaldybėje benamių gyvūnų gaudymo paslaugą atlieka konkursą laimėjusi įmonė „Nuaras“. Tačiau įmonės paslaugos savivaldybei kainuoja itin brangiai. „Nuaro“ darbuotojų atvykimas iš Alytaus, vieno gyvūno gaudymas, priežiūra, mokesčių mokėtojams kainuoja apie 150 eurų.

„Benamių gyvūnų problema lieka aktuali, tačiau dabartinė tvarka sąlygoja didžiules išlaidas, todėl dažnais atvejais suteikti būtinos pagalbos benamiui gyvūnui negalime. O rinkliavų atsisakymas paskatins daugiau gyventojų susiženklinti savo augintinius, kad jiems netikėtai pasiklydus su vietinių veterinarijos gydytojų pagalba būtų galima juos kuo greičiau grąžinti namo, savivaldybei nesinaudojant „Nuaro“ paslaugomis. Tokiu būdu augintinis nepaklius į prieglaudą, bus užtikrinta jo gerovė ir apsauga bei sutaupomi gyventojų sumokami mokesčiai”, – sakė D. Žilius.

Lietuvoje galiojantis gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas įpareigoja visas savivaldybes organizuoti benamių gyvūnų skaičiaus mažinimo savivaldybės teritorijoje veiklą, tokių gyvūnų laikinąją globą ar pasiklydusių augintinių grąžinimą savininkams, dalyvauti įgyvendinant gyvūnų gerovės ir apsaugos programas.  Tačiau nevyriausybinės Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė priminė, kad dėl nuolatinio lėšų trūkumo mažoms rajonų savivaldybėms yra itin sunku įgyvendinti šias įstatymo pavestas funkcijas. „Dėl to kenčia ne tik tiesiogiai gyvūnai, bet ir gyventojai”, – sakė ji.

Siekiant užtikrinti gyvūnų gerovę ir visuomenės saugumą nuo pasiutligei imlių augintinių platinamų ligų, Lietuvoje nuo šių metų įvestas privalomas kačių, šunų ir šeškų ženklinimas poodinėmis mikroschemomis ir jų registravimas valstybiniame gyvūnų augintinių registre.

Kad augintinių ženklinimo paslaugos visiems augintinių laikytojams būtų prieinamesnės, Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija inicijavo projektą „Paženklink augintinį“. Projekto internetinėje svetainėje www.PazenklinkAugintini.lt Varėnos savivaldybės gyventojai gali rasti artimiausių veterinarijos gydytojus kontaktus. Svetainėje nurodyti veterinarai taiko ne didesnę nei 15 eurų kainą už augintinio ženklinimą mikroschema ir augintinio registravimą – duomenų suvedimą į valstybinį Gyvūnų augintinių registrą. Kartu su šiomis paslaugomis veterinarijos gydytojai nemokamai atlieka augintinio apžiūrą, skiepija nuo pasiutligės, dovanoja gyvūno sveikatos knygelę ir skanų siurprizą augintiniui. Gyventojams, laikantiems daugiau nei du augintinius yra galimybė kreiptis finansinės pagalbos.

http://gyvunuapsauga.lt info