TAUTOSAKININKAS, LIETUVYBĖS DAINAVOJE SAUGOTOJAS IR GAIVINTOJAS

TAUTOSAKININKAS, LIETUVYBĖS DAINAVOJE SAUGOTOJAS IR  GAIVINTOJAS
02 rugpjūčio 21:07 2016 Print This Article

Kunigo Juozo Čapliko (slapyvardžiu Šimtakojis) knyga „Trakiečių dzūkų dainos“  įėjo į lietuvių folkloristikos istoriją kaip pirmasis spausdintas dzūkų liaudies dainų tekstų rinkinys.

XIX a. lietuvių tautosakos rinkimu ir jos leidimu rūpinosi atskiri asmenys. Dažniausiai tai buvo to meto šviesuoliai, kultūros ir mokslo darbuotojai. Tuo metu tautosaka dažniausiai buvo renkama tame krašte, kuriame užaugo ar gyveno ją užrašęs žmogus.  Dzūkija, kaip yra pabrėžę mūsų folkloristai, palyginti su kitais regionais, gana vėlai pateko į tautosakos rinkėjų akiratį ir nebuvo išlepinta tautosakos užrašinėtojų dėmesio. Pirmu ryškesniu dzūkų dainų šaltiniu laikomos Juozo Čapliko -Šimtakojo „Trakiečių dzūkų dainos“, užrašytos Merkinės apylinkėje XIX a. pabaigoje. Juozas Čaplikas Merkinės apylinkėse užrašė 102 dainas, kurios antrašte „Trakiečių dzūkų dainos“ buvo išspausdintos 1899 metais JAV periodiniame kultūros žurnale „Dirva“. Šis rinkinys tapo pirmąja dzūkų dainų publikacija.  Jis buvo skirtas Mikalojaus Daukšos atminimui, sukakus 300 metų nuo jo žymiosios „Postilės“ leidimo.

13872523_1023552401086150_1109418516_nŽurnalo redaktoriaus Antano Miliuko dėka reikšminga sukaktis bei gimtąją kalbą išaukštinusi knyga buvo sugretinta su dzūkų dainomis.  Tuo metu, kai Lietuvoje galiojo spaudos lotyniškais rašmenimis draudimas, norėta paliudyti gyvą lietuvių kalbos žodinės kūrybos tradiciją  bei priminti skaitytojui, kokia poezija, grožis ir išmintis glūdi žodinėje liaudies kūryboje. Ir nors rinkinyje neįamžintos dainininkų pavardės, aplankytų kaimų pavadinimai, tačiau ši knyga atspindi bent nedidelę Merkinės krašto dainų repertuaro dalį.

Lietuvos integralios bibliotekų informacijos sistemos (LIBIS) suvestinis katalogas parodė bibliotekas, saugančias leidinį „Trakiečių dzūkų dainos“, – tai Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir kai kurios kitos Lietuvos bibliotekos. Ši knyga yra suskaitmeninta .

Juozas Čaplikas gimė 1876 m. sausio 20 (sausio 6) d. Merkinės valsčiaus Samūniškių kaime, o apie 1883 metus su tėvais persikėlė į Ryliškius (Alytaus raj.). Mokėsi pas kaimo daraktorių, paskui liaudies mokykloje Merkinėje, o 1893 m. baigė Suvalkų gimnazijos 4 klases. 1895 m. rudenį įstojo į Vilniaus kunigų seminariją, kur besimokydamas sutiko lietuvius iš Aukštaitijos, Suvalkijos ir Žemaitijos, susipažino su tų kraštų tarmėmis, papročiais.  Čia jaunasis klierikas J. Čaplikas suprato ir įsisąmonino, kad jis yra dzūkas iš gražaus Dainavos krašto, kur daug puikių dainų ir pasakų, legendų ir padavimų. Vasaros atostogų metu keliavo ir užrašinėjo dzūkiškas dainas. Taip kaupėsi būsimoji jo knyga, kuri 1899 metais J. Šimtakojo slapyvardžiu išleidžiama JAV, pavadinta „Trakiečių dzūkų dainos“.

1899 metais J. Čaplikas baigė kunigų seminariją. Vikaravo ir kunigavo įvairiose parapijose:  Žiežmariuose, Valkininkuose, Ivijoje (Baltarusija). Sidroje (Lenkija). 1905-1910 m. –  Perlojos klebonas. Čia jis mokė liaudies švietėjas – daraktorkas, dalijo pieštukus, popierių, grafitines lenteles, kad šios steigtų lietuviškas mokyklas, mokytų vaikus. Apie kunigo J. Čapliko švietėjišką  veiklą byloja ir tokia žinutė ano  meto spaudoje: „Rugpjūčio 1 dieną atsisveikinome su gerbiamuoju ir mylimuoju mūsų parapijos klebonu kun. Čapliku. Žmonės lydėjo jį su ašaromis, nes buvo ko ašaroti. Kun. Čaplikas pastatė puikią kleboniją ir pradėjo mūryti naują bažnyčią. Šviesa parapijoje pakilo, dora sustiprėjo. Ačiū gerb. klebonui, ateina 20 egz. laikraščių, daugiau 100 žmonių prisirašė prie „Šv. Kazimiero Draugijos“ ir inkurta „ Blaivybės“ draugija. Lydėdami savo numylėtąjį kleboną , tariame jam nuoširdų „ačiū“ ir linkime jam visokių Dievo malonių, kad ir kitoje parapijoje galėtų taip pasekmingai darbuotis“ .(„Spindulys“ 1910, Nr. 18).

13902195_1023552404419483_731439064_o Pirmojo pasaulinio karo metais J. Čaplikas buvo pasitraukęs į Rusiją, grįžęs pastatė koplyčią Ryliškėse, rūpinosi parapijos įsteigimu. Nuo 1920 metų Dusmenų klebonas, o 1929 m. perkialiamas į Kazokiškes.  Jis buvo itin aktyvus lietuvybės skatintojas, ruošė daraktorius, Kazokiškėse dekoravo bažnyčios vidų, pastatė naują varpinę, įrengė naujas kapines, bet dėl nepalankumo sovietinei valdžiai buvo ištremtas. 1948 m. suimamas, patenka į sovietinius lagerius. 1954 m. grįžo į Lietuvą.  1955 m. paskirtas Babriškių klebonu. 1956 – 1959 – Vievio altaristas.  1956 m. suteiktas garbės kanauninko titulas.  Nuo 1959 iki mirties (1961) – Akmens parapijos klebonas.

 

Mirė 1961 m. gegužės 28 d. Palaidotas Akmens kaimo bažnyčios šventoriuje.

1999 m.  rugsėjo 25 d. Ryliškiuose įvyko šventinis renginys, skirtas tautosakininko, lietuvybės Dainavoje gaivintojo, kunigo Juozo Čapliko – Šimtakojo knygos „Trakiečių dzūkų dainos“ išleidimo šimtmečiui (1899-1999) paminėti.  Ta proga buvo išleistas leidinukas  ,,Juozo Čapliko-Šimtakojo tautosakos rinkinio „Trakiečių dzūkų dainos” išleidimo šimtmečio sukaktis, 1899-1999 / Dzūkų kultūros draugija, Ryliškių pagrindinė mokykla ; [parengė V. Čaplikas]’’. Šiame leidinyje išspausdintas Jurgitos Ūsaitytės (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas) pranešimas „Juozo Čapliko-Šimtakojo reikšmė lietuvių folkloristikoje“ bei Vygando Čapliko  – „Svarbesni Juozo Čapliko –Šimtakojo gyvenimo bruožai bei nuveikti darbai“.

Trumpa informacija apie Juozą Čapliką pateikiama „Lietuviškoje enciklopedijoje“ (1937) , „Lietuvių enciklopedijoje“ (1954) , „Mažojoje lietuviškoje tarybinėje enciklopedijoje“ (1966), knygoje  „Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai 1864–1904“ (2004).  Naujojoje „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ įrašų apie kunigą Juozą Čapliką nėra.

Parengė Laimutė Cibulskienė
Varėnos viešosios bibliotekos bibliogafė

 

write a comment

0 Comments

No Comments Yet!

You can be the one to start a conversation.

Only registered users can comment.