ŠNEKTOS ĮVAIROVĖ VARĖNOS KRAŠTE

ŠNEKTOS ĮVAIROVĖ VARĖNOS KRAŠTE
06 vasario 22:19 2017 Print This Article

Varėnos viešojoje bibliotekoje (II aukšte) veikia spaudinių paroda „Šnektos įvairovė Varėnos krašte“, skirta Lietuvių kalbos kultūros metams

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Seimas, pabrėždamas moksleivių lietuvių kalbos žinių prastėjimą, vertindamas lietuvių kalbos išskirtinumą ir originalumą ir siekdamas atkreipti dėmesį į lietuvių kalbos, kaip kultūros paveldo, svarbą visuomenei, nusprendė 2017-uosius paskelbti Lietuvių kalbos kultūros metais.

Lietuvių kalba, kaip ir bet kuri kita, yra suskilusi į tarmes. Ne visi vienodai kalbame. Mūsų kalba pasižymi labai didele tarmine įvairove.  O kiek mūsų tarmėse yra smulkių šnektų šnektelių!  Tai yra neišsenkamas šaltinis bendrinei kalbai tobulinti, jos žodynui turtinti. Keičiantis mūsų gyvenimui nuolat prireikia vis naujų žodžių iki šiol nebuvusiems reiškiniams ar daiktams pavadinti.  Užuot vartoję svetimų kalbų žodžius, tinkamiausią lietuvišką žodį galime pasirinkti iš didžiulio mūsų tarmių aruodo.

Senieji pietų Dzūkijos kaimai keičiasi ir nyksta. Su jais traukiasi ir šnekta. Ekspozicijos tikslas – pateikti Varėnos krašto šnekamosios kalbos tekstų pavyzdžių ir žinių apie dzūkų  tarmės unikalumą, turtingumą bei grožį.  Dzūkų kaimus amžiais skyrė miškai ir pelkės, o kur dar demarkacinė linija, tarpukariu dalijusi lenkų užimtą Vilniją, o drauge ir pusę Dzūkijos nuo likusios Lietuvos dalies.

Marcinkonių apylinkės įdomios ne tik mokslininkams, muziejininkams, tautosakos rinkėjams, bet ir dialektologams. Apie skambią ir vaizdingą vietinių žmonių šnektą  mokslo srities darbuose duomenų yra nedaug. Knyga „Marcinkonių šnektos tekstai“ (2009) bent iš dalies užpildo šią spragą. Stengtasi, kad tekstuose atsispindėtų kuo įvairesnių fonetikos, morfologijos, žodžių darybos ir kitų ypatybių, rodančių šnektos archajiškumą ir neišvengiamą kitimą. Nuo XX amžiaus pradžios vyko intensyvus žodžių rinkimas didžiajam ,,Lietuvių kalbos žodynui“. Į jį pateko ir iš Marcinkonių bei gretimų kaimų užrašyta medžiaga. Savo darbuose šios šnektos pavyzdžių pateikia Kazimieras Būga ir kiti dialektologai, leksikografai.

Zervynų kaimo šnektos fonetika, morfologija, sintaksė ir vardynas aprašyti remiantis kompleksinėse mokslinėse ekspedicijose surinkta medžiaga, kuri yra išspausdinta leidinyje „Zervynos“ (1964).

Knygoje „Merkinė“ (1970) įdėtas Aloyzo Vidugirio straipsnis „Dainavos šalies žmonių tarmė“, kuriame stengiamasi apžvelgti pačias svarbiausias fonetines ir morfologines šnektos ypatybes ir supažindinti su buitine leksika. Daug Dainavos šalies žodžių yra patekę į literatūrinę kalbą, kurie bene daugiausia V. Krėvės raštų dėka buvo įtraukti į „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“ (1954).  Knygoje „Merkinė“ taip pat yra įdėtas ir Kazio Eigmino straipsnis „Merkinės apylinkių vietovardžiai“.

Knygoje „Dubičiai“ (1989), taip pat yra straipsniai apžvelgiantys žmonių šnektą: Aloyzo Vidugirio „Tarmės apžvalga“, Janinos Lipskienės „Vaizdingieji posakiai“, Marytės Razmukaitės „Dubičių apylinkių vardynas“, Kazio Eigmino „Gyvenviečių vardai, kilę iš asmenvardžių“, „Kazio Eigmino ir Onos Kunskienės „Vietovardžiai“.

Leidinyje  „Panemunių dzūkai“ (1970) išspausdintas A. Vidugirio straipsnis „Svarbesnieji pietinės Lietuvos panemunių tarmių bruožai“, Onos Vaškelevičiūtės-Zakarauskienės knygoje „Burokaraistis“ (2003)  pateikiamas žodynėlis – šnekamojoje kalboje vartojami žodžiai, o Dzūkijos nacionalinio parko leidinyje „Kapiniškiai. Rudnia. Dubininkas“ pateikiami naudoti vietovardžiai prie Skroblaus.

Parodoje rasime keletą dzūkų kultūros žurnalo „Dainava“ numerių, kuriuose  – Aldonos Paulauskienės  straipsnis „Dainavos kraštas, žmonių kalba ir vietovardžiai“ (2002 Nr. 1), Bronio Savukyno – „Jotvingių palikimas Pietų Lietuvoje“ (2004, Nr. 2), ir Gintauto Kibirkščio  „Vietovardžiai Čepkeliuose“ (2015, Nr. 1).

                      Parodą papildo Danutės Valenkevičiūtės publikacija „Kabelių ir Ašašninkų šnektos priebalsių ypatumai“ bei literatūra apie žymų kalbininką Janą Karlovičių, gimusį Varėnos rajone, Subartonių kaime. Eksponuojamas Krystynos Rutkowskos straipsnis „Jano Karlowicziaus nuopelnai lietuvių kalbai ir tautosakai“ (Naujoji Romuva, 2001, Nr.3)

 

 

Parengė Laimutė Cibulskienė

Varėnos viešosios bibliotekos bibliografė

  Article "tagged" as:
  Categories:
write a comment

0 Comments

No Comments Yet!

You can be the one to start a conversation.

Only registered users can comment.