Kaip ir Alytaus miestas, permainų keliu žengė Varėna, kuriai vadovaus Algis Kašėta

Su nedidelėmis pertraukomis 20 metų Varėnai vadovavusį Vidą Mikalauską pakeis naujas meras. Juo varėniškiai išrinkto Lietuvos Respublikos seimo narį Algį Kašėtą, kuris sulaukė 60,81% grybų sostinės ir šio krašto gyventojų pritarimo ir pakartojo panašią statistiką, kurią pirmame rinkimų ture pademonstravo iškart išrinkti Druskininkų savivaldybės ir Lazdijų rajono merai Ričardas Malinauskas ir Artūras Margelis bei su rinkėjams pasiūlytu permainų vėju Dzūkijos sostinės vadovo poste Jurgį Krasnicką pakeitęs Vytautas Grigaravičius. Pastarasis gavo 67,10% rinkėjų pasitikėjimo „kreditą“. Dzūkijos savivaldybėse didžiausia balsų dauguma (71,05%) perrinktas Druskininkų meras R. Malinauskas, Lazdijų meras A. Margelis perrinktas 52,70% rinkėjų valia.

Penkis kartus į seimą rinktas A. Kašėta (g. 1962-12-20) yra kilęs iš Mergežerio (Varėnos r.). Politinėje veikloje dalyvauja nuo 1988 m., vienas iš Varėnos sąjūdžio steigėjų, buvęs Lietuvos krikščionių demokratų partijos, moderniųjų krikščionių demokratų sąjungos, liberalų ir centro sąjungos, Lietuvos liberalų sąjūdžio narys, o dabar – Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio atstovas.

Buvęs ilgametis Varėnos vadovas V. Mikalauskas (g. 1955-08-10) – gimęs Krokialaukyje (Alytaus r.) anksčiau priklausė Lietuvos centro sąjungai, partijai, kol 2011 m. tapo socialdemokratu.

Gimė 1962 m. gruodžio 20 d. Varėnos rajono Mergežerio kaime, miškininko šeimoje.
1969–1972 m. mokėsi Mergežerio pradinėje mokykloje, 1972–1978 m. – Varėnos 1-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar – Varėnos „Ąžuolo“ vidurinė mokykla), nuo 1978 m. – Varėnos 2-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar – Varėnos „Ryto“ vidurinė mokykla), kurią baigė 1980 m.
1980–1981 m. mokėsi Vilniaus 31-ojoje profesinėje technikos mokykloje.
1982–1984 m. tarnavo tarybinėje armijoje.
1985 m. įstojo į Vilniaus valstybinio universiteto (dabar – Vilniaus universitetas) Istorijos fakultetą. 1991 m. jį baigė ir įgijo istoriko specialybę.
1984–1988 m. dirbo Varėnos pūkų ir plunksnų fabriko „Merkys“ laborantu, 1988–1990 m. – Varėnos rajono valdybos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus kultūros paminklų apsaugos vyr. metodininku, 1990–1996 m. – Kultūros paveldo inspekcijos (nuo 1995 m. – Kultūros vertybių apsaugos departamentas) Alytaus teritorinio padalinio vyr. inspektoriumi.
1996 m. Varėnos–Eišiškių rinkimų apygardoje išrinktas į Lietuvos Respublikos Seimą. Seimo nario mandatą toje pačioje apygardoje rinkėjai patikėjo penkis kartus. Visas kadencijas buvo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, tris iš jų – pirmininko pavaduotojas. 2008–2011 m. ėjo Seimo Pirmininko pavaduotojo, 2011 m. – Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pareigas.
Politinėje veikloje dalyvauja nuo 1988 m. – buvo vienas iš Varėnos Sąjūdžio steigėjų, taip pat inicijavo Lietuvos šaulių sąjungos atkūrimą Varėnos krašte. Iki šiol priklauso Lietuvos šaulių sąjungai. Buvo vienas iš Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio steigėjų.
Tyrinėjo pokario metų istoriją. Šia tema parašė mokslinių straipsnių. Knygų „Partizaninis karas Lietuvoje 1944–1953 m.“, dokumentų rinkinių „Laisvės kovos 1944–1953 metais“, „Lietuvos partizanų kovos ir jų slopinimas MVD-MGB dokumentuose 1944–1953 metais“ bendraautoris. Parengė spaudai Liongino Baliukevičiaus-Dzūko dienoraštį, Adolfo Ramanausko-Vanago prisiminimus „Daugel krito sūnų“.
Inicijavo nacionalinį mokinių konkursą „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“.
Apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu, Lietuvos kariuomenės kūrėjų medaliu ir Lietuvos valstybės ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi.
Pomėgiai: partizaninio karo Lietuvoje 1944–1953 m. tyrinėjimas; literatūra – istorinė, grožinė; muzika – bliuzas, džiazas; sporto šaka – tinklinis.
Vedęs. Žmona Ramunė. Turi sūnus Roką ir Algirdą, dukterį Saulę.

http://www.alytausgidas.lt info