Gėlės moterims ir Nepriklausomybei

O juk visai nieko, kai valstybės dalykai gražiai pinasi su meile ir šiltais jausmais! Juk visai smagu, kad taip linksmai greta šv. Valentino diena ir Vasario16-oji, Kovo 8-oji ir naujųjų laikų nepriklausomybės diena Kovo 11-oji! Siekime, vienykime, ir kuo dažniau: Lietuvą ir meilę, valstybę ir ištikimybę, laisvę ir moterį…

Nuo 1990 m. kovo 11-osios Lietuvos piliečiai gali oriai sakyti: mes vėl turime savo valstybę!

Mes ją buvome turėję – tikrą, stiprią ir garbingą – ir anksčiau, bet 1940 m. Aukščiausiasis lėmė kitaip – ypač koncentruotą neteisybių ir išbandymų tautai penkiasdešimtmetį, kreivų veidrodžių ir dvigubos moralės penkiasdešimtmetį. Tiek ir atsilikome nuo normalių pasaulio valstybių. Tiek atsilieka mūsų žmonių gerovė.

Bet „Kovo 11-oji – tai kalno viršūnė su dviem šlaitais. Vienu šlaitu mes įkopėme, kad iškeltume nepriklausomybės vėliavą… Kitu šlaitu, apsidairę nuo Kovo 11-osios viršūnės, tebeeiname į neištirtus XXI amžiaus horizontus…“ (V. Landsbergis).

Tas kitas šlaitas – negrįžtamai įtvirtinti Lietuvą laisvų, pasiturinčių ir saugių valstybių gretoje. Lietuvos žmones padaryti turtingus ir savimi pasitikinčius. Mes skubiai kuriame tai, ką „normalioji“ Europa tobulino ilgus dešimtmečius.

Todėl man atrodo, kad ir šiandien kai kurios dienos yra panašios atsakomybės ir panašaus svorio kaip istorinė Kovo 11-oji. Lietuvos valstybei vos ne kasdien kyla nauji sudėtingi iššūkiai, ir tuos iššūkius reikia įveikti taip pat sutelktai, visos tautos pastangomis, kaip tą darė Sąjūdžio žmonės ir Kovo 11-osios signatarai anomis lemtingomis dienomis. Šiandien visi iš naujo turime tapti Kovo 11-osios žmonėmis, nes netikėjimas ir manymas, kad viskas kada nors susitvarkys savaime, be mano, be mano kaimyno pastangų, būtų nepagarba savo valstybei, būtų mūsų pačių gerovės atidėjimas labai tolimiems laikams.

Minint Nepriklausomybės atkūrimo dieną pirmiausia būtina kalbėti ir apie kitokios kokybės, kitokios moralės politiką: vertybinę, programinę, ne reklaminę, o atsakingą politiką, piliečiui kalbančią atvirai ir sąžiningai, o ne besiremiančią neįmanomais pažadais ir netiesos sakymu.

Už tą geresnę savo valstybės rytdieną atsakingi visi Kovo 11-osios žmonės, ne vien signatarai, ne vien politikai ar valstybės tarnautojai. Atsakingi tėvai, vaikai ir motinos.

Tebūna laiminga ir mūsų valstybė!
Svarbiausia – būti sykiu. Būti pilietiškai sykiu. Ne vien per šventes, bet ypač bendromis jėgomis kopiant nelengvais valstybės kūrimo kalno šlaitais.

Arvydas Vidžiūnas
Lietuvos Respublikos Seimo narys