Donorystės diena Varėnos ligoninėje

02 sausio 22:47 2017 Print This Article

Kraujo grupes 1901m. pirmasis nustatė austrų gydytojas Karlas Landštaineris (Karl Landstainer), o už šį atradimą 1930m. jis buvo apdovanotas Nobelio premija.  Kraujo grupės priklauso nuo eritrocitų paviršiuje esančių tam tikrų dalelių, vadinamų antigenais. Jos yra labai mažos ir nematomos net mikroskopu. Šie antigenai žymimi raidėmis. Yra nustatyta daugiau kaip 30 kraujo grupių sistemų, tačiau svarbiausią reikšmę turi ABO antigenų sistema. Jei žmogui perpilsime ne tos grupės kraują, antikūniai atpažins svetimus antigenus ir įvyks audringa reakcija – staigi raudonųjų kraujo kūnelių žūtis (hemolizė), kuri gali baigtis mirtimi.

Perpilant kraują taip pat labai svarbi Rezus (Rh) kraujo grupių sistema. Be ABO , eritrocitai gali turėti ir Rh antigenus. Jei šie antigenai yra – kraujas vadinamas Rh teigiamu (Rh(+)), jei nėra – RH neigiamu (Rh(-)).

Anksčiau kraujo grupės buvo žymimos skaičiais (I, II, III, IV), tačiau skirtingose šalyse ta pati kraujo grupė buvo vadinama skirtingai (pvz: vienoje šalyje tas pats kraujas priskiriamas I grupei, o kitoje – IV). Šiuo metu priimta, kad kraujas visame pasaulyje žymimas pagal ABO sistemą. Kraujo grupių atitikmuo: O (I), A (II), B (III), AB (IV).