Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalyje – tragikomedija apie senatvę tango ritmu

29 rugsėjo 19:51 2016 Print This Article

Rugsėjo 30-ąją – garsios teatro režisierės Dalios Tamulevičiūtės gimimo dieną – Varėnoje prasidės profesionalių teatrų festivalis. Beveik visą mėnesį varėniškius ir miesto svečius džiugins septintasis Dalios Tamulevičiūtės vardo festivalis, kuriame bus galima pamatyti geriausius įvairių Lietuvos teatrų spektaklius suaugusiems ir vaikams. Šiemet į varėniškių ir festivalio komisijos širdis belsis ir Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro spektaklis „Vyšnia šokolade“, kurį žiūrovai turės galimybę išvysti spalio 15 d. 18 val.

Spektaklio režisierius – Linas Marijus Zaikauskas, kostiumus ir scenografiją kūrė Margarita Misiukova, muzikinis apipavidalinimas – Rimanto Juozo Bagdono. Vaidina Asta Preidytė, Eleonora Koriznaitė, Jonas Čepulis, Dovydas Laukys, Rimantas Teresas, Marius Cemnickas, Gintautas Žiogas, Jolita Skukauskaitė – Vaišnienė, Inga Talušytė, Donatas Kalkauskas, Laimutis Sėdžius.

Tragikomedijoje „Vyšnia šokolade“ pagal šiuolaikinės suomių dramaturgės ir teatro režisierės Lauros Ruohonen pjesę „Olga“ susiduria du visuomenės autsaideriai – garbaus amžiaus idealistė Olga ir jaunas smulkus vagišius Rundis. Suomiškoje Colino Higginso „Haroldo ir Modės“ versijoje Laura Ruohonen nevengia komiškumo ir paradoksalumo tiek vaizduodama skirtingų kartų susidūrimą, tiek atskleisdama lyčių stereotipus.

„Vyšnia šokolade“ – tai įsimintinas spektaklis apie nepaprastą garbaus amžiaus moterį, kuriame pinasi neįprasta ir jaudinanti nepriklausomos Olgos (Astra Preidytė ir Eleonora Koriznaitė) ir nihilisto Rundžio (Jonas Čepulis) meilės istorija, nepamirštami dialogai, humoras ir pamąstymai apie tai, kas svarbiausia gyvenime. Retas dalykas – linksmas, jaudinantis ir gyvenimiškas spektaklis, šlovinantis grožio ir atperkančios meilės jėgą.

Pasak spektaklio režisierius Lino Marijaus Zaikausko, „Vyšnia šokolade“ – tai pirmiausia spektaklis apie meilę, kuriai nusilenkia amžius, kartu – savotiška Pigmalijono mito parafrazė, tik čia dieviškas kūrėjos galias demonstruoja sena moteris, o jos kūrybos objektas – jaunas valkata. „Spektaklyje susiduria Rundis, kuris nekenčia pasaulio, bet bijo mirties ir Olga, kuri jau nebijo mirties, nes jos likimas – senelių namai. Olga išsilaisvinusi iš fobijų, mirties baimių. Ironija: pradedi mylėti gyvenimą, nes esi laisvas. Šios laisvės Olga išmoko ir Rundį“, – teigia spektaklio režisierius Linas Marijus Zaikauskas.