Spalio 10 d. 18 val. Naisių vasaros teatro spektaklis „Dramblys“ pagal A. Kopkovą
Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalyje Naisiai yra laimėję nominacijas:
2012 m. „Sėkmingiausias festivalio debiutas“;
„Ryškiausia jaunoji aktorė“ – Gerda Vilimaitė.
2013 m. „Geriausias antraplanis aktorius“ – Tomas Montvilas.
2014 m. „Už muzikos ir plastikos dermę“- Birutei Kaktytei. 2015 m. „Geriausias nacionalinės tematikos spektaklis“
Režisierė – Regina Steponavičiūtė Dailininkas – Galius Kličius Kompozitorius – Algirdas Martinaitis Judesys – Vesta Grabštaitė
Vaidina: MOČIALKINAS – Valdas Vaitiškis MARFA – Vaida Kavaliauskaitė MITIA – Remigijus Pelenis DAŠA – Gerda Vilimaitė PAŠKA – Paulius Budrys KURICYNAS – Arūnas Jokubauskas SVLIOKLINA (GLAŠA) – Gintarė Daniusevičiūtė – Vaitkevičienė CAPLINAS – Tomas Montvila SALAKINAS – Karolis Liaučius
Pjesėje „Dramblys“ siekiama atskleisti kolūkinės santvarkos kūrimo pradžios ypatumus – išskirtinį politizavimą ir kurioziškumą. Naisių vasaros teatro spektaklyje ,,Dramblys‘‘ atspindimas gyvenimo ir išgyvenimo netikrumas, paprastų kolūkio žmonių viltys ir jų žlugimas, patiklių ir apkvailintų kolūkiečių tikėjimo geriau gyventi praradimas. Nusistovėjusios kaimo gyvenimo tradicijos sujauktos. Kuriamos naujos – netikros ir fantasmagoriškos. Iš čia kyla komedinės situacijos, protu nesuvokiami sprendimai. Pagrindinis spektaklio veikėjas, radęs auksinį dramblį, sako: „Norėjau, kad visi mane gerbtų ir vadintų „mister Kuper“, norėjau būti turtingas – ir staiga pasisekė! O čia vėl sako: atiduok atgal. Todėl ir nutariau – skrisiu į Jupiterį!“ Spektaklis „Dramblys“ – tai kalbėjimas apie svajonę ir viltį. Pjesė „Dramblys“ parašyta 1932 m. tuometiniame Leningrade (dabar Sankt Peterburgas). Pats rašytojas A. Kopkovas, kaip teigiama dramaturgijos tyrėjų šaltiniuose, buvo ne dramaturgas, bet greičiausiai – keistuolis. A. Kopkovas – paprastas statybininkas, berniokas iš kaimo, išmokęs skaityti ir tuo susižavėjęs – ėmėsi plunksnos. Kūrybinis darbas truko neilgai: A. Kopkovas žuvo gindamas Leningradą 1942 m. 1977 m. A. Kopkovo spektaklį „Dramblys“ Klaipėdos dramos teatre buvo pastatęs režisierius Povilas Gaidys.
Trukmė 2 val. 20 min. Įėjimas su kvietimais.
(Įsigijusiems 3 ir daugiau bilietų į kitus festivalio spektaklius bus įteikti du kvietimai į šį spektaklį.)
Spalio 11 d. 18 val. Cezario grupės premjera „Tamošius Bekepuris“ pagal K. Binkį
2011 m. Cezario grupei buvo įteikta LR kultūros ministerijos įsteigta Dalios Tamulevičiūtės premija.
2013 m. įteikta nominacija „Geriausia antraplanė aktorė“ – Vilma Raubaitė.
Režisierius – Cezaris Graužinis
Kompozitorė – Ieva Baranauskaitė
Šviesų dailininkas – Rimas Petrauskas
Vaidina: Brigita Arsobaitė, Paulius Čižinauskas, Vilma Raubaitė
Groja: Ieva Baranauskaitė (klavišiniai), Mykolas Baranauskas (mušamieji), Stasys Šalaševičius (saksofonas)
Tautinė pankoratorija. Bene pirmą kartą profesionalioje teatro scenoje atgimsta lietuvių literatūros klasiko Kazio Binkio poema „Tamošius Bekepuris“. Kiek nepelnytai primirštas kūrinys šiandien skamba vėl naujai ir primena apie nesenus piršlybų vargus, kuriuos mūsų krašto žmonės taip džiaugsmingai mėgo vargti. Ilgą laiką dirbęs ir apie moteris tik svajojęs Tomas galiausiai nusprendžia susirasti nuotaką. Netrukus prasideda susitikimai su merginomis, vėliau būsiantys lemtingi. Merginimo misijoje Tomui į pagalbą ateina atkaklieji dėdulė ir tetulė, kurie pasiryžę piršlybas pakreipti taip, kaip patys jas įsivaizduoja. Tačiau ar įstengs Tomas įveikti savo uždarumą ir pats tars kietą žodį, ar išskys iš baimės kaip virtas lepšis ir pasiduos giminaičių įtakai? Kas šioje piršlybų loterijoje išloš, o kas liks be nieko?
Spektaklyje pagal humoristinę K. Binkio poemą daug skanių dialogų, komiškų siužeto posūkių bei gyvenimiškos išminties. Scenoje skamba muzikantų trio gyvai atliekama muzika, kuri tiesiog užburia vaidinimo veikėjus, mėginančius išsipainioti iš painios painiavos.
Pusiau muzikiniame vaidinime drauge su ansambliu „Sutemų raudos“ aktoriai prabyla apie sunkią lietuvio dalią, apie nenuspėjamą jo gyvenimą, svarbių gyvenimo įvykių laukimą, apie tų įvykių bei paties gyvenimo baimę. Muzikantai groja, aktoriai prabyla, bet kada nors visi nutyla, ir klausimas svarbus pakyla: apie ką tyli vyrai? Jie, aišku, mums nepasakys, nebent suūks, suuoks, gal dar sušoks. Visad moterys kalbės daugiau, dainuos garsiau, vaidins labiau, nes vyrai… tyli geriau. Premjera: 2016 m. balandžio 10 d.
Trukmė: 1 val. 30 min. Kaina 8 €
(moksleiviams, studentams, senjorams, neįgaliesiems 5 €)
Spalio 12 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatro premjera „Tėvas“ pagal A. Strindbergą
Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalyje Klaipėdos dramos teatras dalyvauja nuo pat pirmųjų festivalio metų ir yra laimėjęs šias nominacijas:
2010 m. „Žiūrovų spektaklis“.
„Geriausias personažas be žodžių“ – aktoriui Edvardui Braziui.
„Ryškiausio debiutas“ – Monika Vaičiulytė.
„Geriausias aktorius“– Vytautas Anužis. 2011 m. „Žiūrovų spektaklis“. „Geriausia aktorė“- Elena Gaigalaitė. „Ryškiausias festivalio jaunasis aktorius“ – Donatas Švirėnas. 2012 m. „Geriausias antraplanis aktorius“ – Vaidas Jočys. „Už geriausią spektaklio muzikinį sprendimą“ – kompozitorius Saulius Šiaučiulis. 2013 m. Už geriausią spektaklio scenografiją“ – dailininkui Artūrui Šimoniui. „Geriausias režisierius“ – Povilas Gaidys. 2014 m. „Už šiuolaikinės dramaturgijos sceninę interpretaciją“.
Spektaklį sukūrė latvių komanda:
Viena žymiausių Latvijos režisierių – Mara Kimelė
Scenografas – Reinis Suchanovs
Kostiumų dizainerė – Baiba Litina,
Vaidina: Darius Meškauskas, Aldona Bendoriūtė, Nijolė Sabulytė, Jūratė Jankauskaitė, Igoris Reklaitis, Marius Pažereckas, Vaidas Jočys, Karolina Kontenytė, Kamilė Andriuškaitė, Radvilė Bronušaitė.
Švedų rašytojas bei dramaturgas A. Strindbergas (1849-1912) – viena svarbiausių teatro figūrų pasaulyje. Psichologinę dramą „Tėvas“ jis parašė 1887 m., o maždaug po metų pasirodė ir daugeliui žinomas autobiografiniais motyvais paremtas atviras ir skaudus romanas „Pamišėlio užrašai“.
Spektaklyje „Tėvas“ pasakojama apie vyro ir žmonos santykius. Kaip žmonės, kadaise neabejotinai mylėję vienas kitą, pamažu ima tolti. Kaip, regis, nedideli ir nesvarbūs skirtumai, kiek kitoks požiūris į pasaulį, staiga tampa esmine kliūtimi susikalbėjimui. Kaip meilę pamažu pakeičia iš pradžių abejingumas, o paskui ir atvira neapykanta.
Režisierė M. Kimelė šį veikalą pasirinko todėl, kad, anot jos, tėvas – tai labai talpus žodis. Tėvas paprastai savyje sutalpina viską. Rašytojas šioje dramoje kelia klausimą: kas būtų su mumis netekus tėvo? O pagrindiniai pjesės herojai – vyras ir žmona, kankindami ir kankindamiesi vis dėlto ieško vienas kito, ir tai dėl įvairių priežasčių jiems yra sunku.
Režisierė savo kūrybiniame kelyje yra išbandžiusi visko, kaip pati sako: buvo drąsi. Gimtojoje Latvijoje dar sovietmečiu statė tokius spektaklius, kokių niekas nesiryžo statyti, pirmoji teatro erdves iškeitė į netradicines, sugalvodavo visokių režisūrinių triukų. O dabar jau nieko stebinti nebenori. Todėl šis spektaklis labai aktorinis, jausminis.
A.Bendoriūtė atskleidė: „Mane visada lydėjo vaidmenys apie meilę ir kaip, bebūtų keista, šitas Maros minėtas karas irgi apie meilę, tik apie labai skaudžius dalykus“. O D. Meškauskas pridūrė: „Aš labai patenkintas, kad ateina teatras, kuriam reikalingi aktoriai. Dabar daug režisierių atsisako savęs kaip režisieriaus, savęs demonstravimo, eina į psichologiją, į santykius, į bendravimą, o čia be aktoriaus jau nieko nepadarysi. Šiame spektaklyje būtent atsisukta veidu į aktorius. Aš dar noriu pasakyti: šitas spektaklis apie tai, kad niekada žmonės nepasimoko, kol nepadaro savų klaidų“. Premjera 2016 m. rugsėjo 13 d.
Trukmė: 2 val. 10 min. (dviejų dalių) Kaina 6; 9 €
(moksleiviams, studentams, senjorams, neįgaliesiems 4 €)
Spalio 13 d. 11 val. Alytaus miesto teatro spektaklis vaikams „Šokis puodynėje arba svajonių storulis“ pagal A. Čeredėjevaitę
Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalyje Alytaus miesto teatras yra laimėjęs nominacijas:
2011 m. „Už geriausią spektaklio muzikinį sprendimą“. 2012 m. „Už spektaklį dzūkų tarme“.
Režisierius – Jonas Gaižauskas Autorė – Aurelija Čeredėjevaitė Scenografas – Mantas Kazakevičius Dailininkė – Vilija Gaižauskaitė Vaidina: Gita Strikytė – Jakučionienė, Vaidas Praspaliauskas, Eglė Juškaitė, Eugenijus Rakauskas
– Kukai, o kokia tavo svajonė? – Aš neturiu svajonės… – Kaip neturi? – Aš turėjau svajonę – užaugti. Ir dar vieną… kurią pamiršau, kai užaugau. – Kukai, mes būtinai ją surasime. Gal ji dabar guli policijoje pamestų daiktų skyriuje? Kas nors ją surado ir atnešė, tik niekas nežino, kad tai – tavo svajonė.
Išsiblaškiusio muzikanto kavos puodelyje gyveno nykštukas Kukas. Jis turėjo draugą Šaukštelį, su kuriuo niekada negalėjo pasikalbėti, nes jis visada buvo aplipęs cukrumi. Vieną vėlų vakarą, po koncerto grįžęs muzikantas savo švarko kišenėje netikėtai rado stiklinę. O stiklinėje gyveno… atspėkite kas? Nykštukė Unė! Tą vakarą Kuko gyvenimas pasikeitė. Jeigu Jums įdomu, kaip Kukas įsimylėjo Unę, tapo svajonių storuliu, ateikite į Alytaus miesto teatrą, atsineškite savo svajonę ir padovanokite ją nykštukui. Subalansuota vaikučiams, bet tinka ir tėveliams! Premjera 2015 m. gegužės 31 d.
Trukmė 50 min. Kaina 3 €
Spalio 13 d. 18 val. Alytaus miesto teatro premjera „Tyli naktis“ pagal H. Miulerį
Režisierius – Robertas Šarknickas Režisieriaus asistentė – Alma Purvinytė Scenografijos autorė ir kostiumų dailininkė – Neringa Keršulytė Kompozitorius – Arvydas Mikalauskas Vaidina: Doloresa Kazragytė, Robertas Šarknickas, Vidas Vaškius Iš vokiečių kalbos išvertė – Teodoras Četrauskas
Spektaklis – tai neišvengiamas senelių namuose gyvenančios motinos ir jos aplankyti atvykusio sūnaus pokalbis, kurio metu atsiskleidžia jų gyvenimo detalės, santykiai ir nuoskaudos.
– Per Kalėdas kiekvienas nori būti namie. O kodėl? Kad tai meilės, šeimos šventė… Kas atsitiko, sūnau? Ko tu tyli?… Aš tikrai dar labai judri. Man dar nereikėtų čia būti. Tiktai plaukai mane sendina…
Spektaklis skatina ieškoti atsakymų į kiekvienam iš mūsų aktualius klausimus: kodėl susvetimėja artimiausi žmonės? Kokios praeities ar dabarties klaidos tai lemia? Kodėl prigimtinis vaiko ir motinos ryšys, kuris yra bene gražiausia gamtos dovana, kartais tampa našta? Ar gali tarpusavio santykiai nuspėti mūsų ateitį?
– Aš tau noriu pasakyti svarbų dalyką. Niekada neik į senelių namus/prieglaudą, sūnau, kai ateis tau laikas. Tai mirtis…Pagrindinį motinos vaidmenį kuria teatro ir kino legenda Doloresa Kazragytė – stipraus energetinio lauko talentinga aktorė, temperamentinga, tiesi ir atvira. Spektaklio režisierius – Robertas Šarknickas. Jis sukūrė ir pagrindinio veikėjo, sūnaus Vernerio, vaidmenį. Premjera 2016 m. kovo 23 d.
Trukmė 1 val. 30 min. (vienos dalies) Kaina 8 € (moksleiviams, studentams, senjorams ir neįgaliesiems 5 €)
Spalio 14 d. 18 val. Kauno mažojo teatro premjera „Tarnaitės“ pagal J. Genet
Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalyje teatras yra laimėjęs šias nominacijas:
2012 m. „Ryškiausias jaunasis aktorius“ – Rokas Petrauskas.
2013 m. „Už šiuolaikinės dramaturgijos sceninę interpretaciją“.
Režisierė – Raimonda Kimbraitė
Scenografė – Gintautė Teresė Juciūtė
Kompozitorius – Raimundas Eimontas
Kostiumų dailininkas-stilistas – Saimonas Aukštuolis
Vaizdo projekcijų autorius – Leonas Blėdis
Šviesų dailininkas – Renaldas Bartulis
Vaidina: Goda Simonaitytė, Marcelė Zikaraitė ir Viktorija Narvydaitė, Elzė Samanta Juraškaitė.
Spektaklis pastatytas pagal garsiąją XX amžiaus viduryje sukurtą prancūzų autoriaus Jean Genet pjesę „Kambarinės“, kuri paliečia amžinas problemas – konkurenciją ir socialinę nelygybę. Šioms problemoms realizuoti scenoje režisierė pasitelkė vaizdo projekcijas, gyvą operinį dainavimą, tam tikrus performanso elementus ir parodijos elementus. J. Genet pjesės veiksmo vieta – virtuvė – spektaklyje virsta grimo kambariu, tačiau jame verdančios intrigos, profesiniai, tarpasmeniniai bei psichologiniai konfliktai, kartu su jų autoriais – aktoriais, persikels ir į jų „namų“ erdvę. Pagrindinės spektaklio veikėjos – dvi teatro artistės, penkerius metus vaidinusios vien „zuikučius“ – turi kur kas daugiau ambicijų ir siekia vaidinti pagrindinius vaidmenis, kurie iki šiol atitekdavo „poniai“. Vedamos pavydo, aklo poreikio dominuoti „tarnaitės“ praranda gebėjimą blaiviai, sąmoningai vertinti savo pačių sugebėjimus ir galimybes, kardinaliai transformuoja ligtolinę jų vertybių sistemą, ištrina, bet kokias etines bei moralines ribas.
„Žiūrovas teatre mato tik produktą, tačiau nemato bei nesuvokia, kokia kaina pastarasis yra sukurtas, ir kad rampos šviesoje prieš jo akis publika manipuliuojantis talentingas aktorius vis dėl to tėra žmogus“ – teigia režisierė Raimonda Kimbraitė. Premjera 2016 m. kovo 5 d.
Trukmė 1 val. 20 min. Kaina 8 € (studentams, moksleiviams, senjorams ir neįgaliesiems 6 €)
Spalio 15 d. 18 val. Juozo Miltinio dramos teatro premjera „Vyšnia šokolade“ pagal L. Ruohonen
Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalyje teatras yra laimėjęs šias nominacijas: 2010 m. „Geriausia antraplanio vaidmens aktorė“ – Gražina Urbonavičiūtė. 2012 m. „Žiūrovų spektaklis“. 2014 m. „Geriausias spektaklis vaikams“.
Režisierius – Linas Marijus Zaikauskas
Scenografė ir kostiumų dailininkė – Margarita Misiukova
Muzikinis apipavidalinimas – Rimantas Juozas Bagdonas
Elektroninis pianinas, akordeonas, kazu – Rimantas Juozas Bagdonas
Klarnetas, saksofonai – Igoris Švetko
Lūpinė armonikėlė – Kęstutis Švitra
Mušamieji, perkusija – Vytautas Sutkus
Vaidina: Asta Preidytė, Eleonora Koriznaitė, Jonas Čepulis, Dovydas Laukys, Rimantas Teresas, Marius Cemnickas, Gintautas Žiogas, Jolita Skukauskaitė – Vaišnienė, Inga Talušytė, Donatas Kalkauskas, Laimutis Sėdžius
Vertė – Indrė Jonušytė
Tragikomedija apie senatvę tango ritmu pagal šiuolaikinės suomių dramaturgės ir teatro režisierės Lauros Ruohonen pjesę „Olga“. Suomiškoje K. Higinso „Haroldo ir Modės“ versijoje L. Ruohonen nevengia komiškumo ir paradoksalumo tiek vaizduodama skirtingų kartų susidūrimą, tiek keisdama lyčių stereotipus. Kartu „Olga“ – tai įsimintina pjesė apie nepaprastą garbaus amžiaus moterį.
Pjesėje L. Ruohonen derina neįprastą ir jaudinančią nepriklausomos Olgos (vaidmenį ruošia aktorės Astra Preidytė ir Eleonora Koriznaitė) ir jauno smulkaus vagišiaus nihilisto Rundžio (Jonas Čepulis) meilės istoriją, nepamirštamus dialogus, humorą ir pamąstymus apie tai, kas svarbiausia gyvenime. Retas dalykas – linksma, jaudinanti ir gyvenimiška pjesė, šlovinanti grožio ir atperkančios meilės jėgą.
Pasak spektaklio režisierius Lino Marijaus Zaikausko, „Vyšnia šokolade“ – tai pirmiausia spektaklis apie meilę, kuriai nusilenkia amžius, kartu – savotiška Pigmalijono mito parafrazė, tik čia dieviškas kūrėjos galias demonstruoja sena moteris, o jos kūrybos objektas – jaunas valkata. „Spektaklyje susiduria Rundis, kuris nekenčia pasaulio, bet bijo mirties ir Olga, kuri jau nebijo mirties, nes jos likimas – senelių namai. Olga išsilaisvinusi iš fobijų, mirties baimių. Ironija: pradedi mylėti gyvenimą, nes esi laisvas. Šios laisvės Olga išmoko ir Rundį“, – teigia spektaklio režisierius, kuris priduria, kad „Vyšnia šokolade“ turėtų sudominti įvairaus amžiaus ir interesų žiūrovus.
Prie spektaklio repeticijų prisijungė ir garsus džiazo muzikos atlikėjas bei kompozitorius Rimantas Bagdonas, kuris „Vyšnios šokolade“ žiūrovus žada supažindinti su pulsuojančio suomiško tango ritmu. Premjera: 2016 m. gegužės 27 d.
Trukmė 2 val. 30 min. (dviejų dalių) Kaina 9 €
Spalio 16 d. 18 val. Keistuolių teatro premjera „Heraklis“
2011 m. „Ryškiausio kraštiečio nominacija“ Daliui Skamarakui. 2013 m. „Už geriausią spektaklio muziką“. 2015 m. „Geriausia spektaklio scenografija“. „Žiūrovų spektaklis“.
Režisierius – Gildas Aleksa
Dailininkė – Kotryna Daujotaitė
Šviesų dailininkas – Darius Malinauskas
Kompozitorius – Vytautas Leistrumas
Vaidina: Benita Vasauskaitė, Dalius Skamarakas, Vaidotas Žitkus, Danas Kamarauskas, Karolina Elžbieta Mikolajūnaitė, Karolis Kasperavičius
Geras karys nesidairo į šonus ir savo žodyne neturi klausimo „kodėl?“. Visų laikų žinomiausias herojus Heraklis, ko gero, šio klausimo irgi nekėlė, kapodamas galvas devyngalvei Hidrai. O ar praėję tūkstantmečiai pakeitė šiandieninį herojų? Į šį klausimą savo agresyvioje komedijoje „Heraklis“ atsako režisierius Gildas Aleksa ir pasitelkęs aštrų, tamsų humorą antikinio mito pavidalu į sceną perkelia mūsų dienų globalius socialinius skaudulius, karą ir vis dar tą patį negudrų didvyrį, kuriuo dabartinių įvykių akivaizdoje šiek tiek esame kiekvienas iš mūsų. Režisierius teigia, jog bene vienintelis likęs būdas kalbėti apie karą yra juokas – natūrali biologinė reakcija, atpalaiduojanti ir apvalanti sąmonę, kurioje sensacijų ir skambių antraščių eroje likę mažai vietos ne tokiai paprastai ir neišvengiamai empatijai.
„Heraklis“ kviečia besijuokiant atverti akis ir susimąstyti, kas vis dėlto kovoja kasdienį karą – herojus ar jo viešųjų ryšių komanda, spektaklyje veikianti vyno ir linksmybių dievo Dioniso pavidalu? Kur išsitrina riba tarp „Penkiasdešimties pilkų atspalvių“ ir prievartos, kuri lydi kiekvieną karą? Popkultūros, kūno kulto, purvinos gatvės kalbos prisisotinę antikiniai dievai ir herojai žiūrovą priverčia juoktis ir baisėtis šių dienų abejotinos išliekamosios vertės istorija, kurią kuria ne bet kas kitas, o jis pats.
Pjesė sukurta remiantis tikrais žmonių pasisakymais. N-18. Premjera 2016 m. spalio 8 d.
Trukmė 2 val. 30 min. Kaina 6; 7 €
Only registered users can comment.
Our Website uses cookies to improve your experience. Please visit our ANTROJI VII DALIOS TAMULEVIČIŪTĖS PROFESIONALIŲ TEATRŲ FESTIVALIO SAVAITĖ page for more information about cookies and how we use them.
