Lietuvos partizanų pagerbimo žygis

12 gegužės 09:57 2016 Print This Article

Gegužės 15 d. minint Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną organizuojamas Lietuvos partizanų pagerbimo žygis Varėnos–Merkinės miškais ir naujo maršruto „Dainavos apygardos partizanų takais“ atidarymas. Keliolikos kilometrų ilgio takai driekiasi per vietoves, kuriose kovojo, buvo įsirengę bunkerius ir žuvo Dainavos apygardos Kazimieraičio rinktinės partizanai.

Vaizdo klipas

Lietuvos partizanų pagerbimo žygyje kviečiami dalyvauti visi, pasiryžę įveikti 12 km atstumą. Žygio maršrutas

Kartu prisiminsime ir pagerbsime partizanus ir visus kovotojus, žuvusius už Lietuvos laisvę.

Ateik, sužinok ir išbandyk!

www.kam.lt informacija

Informacija apie partizanų vadavietes, bunkerius ir naująjį žygio maršrutą
„DAINAVOS APYGARDOS PARTIZANŲ KOVŲ KELIAIS“

Keliaudami pažintiniu maršrutu „Dainavos apygardos partizanų kovų takais“, aplankysite Kazimieraičio rinktinės Didžiojo Lietuvos kunigaikščio (DLK) Vytauto tėvūnijos Merkio būrio ir Nemuno būrio partizanų bunkerius, kuriuose veikė tėvūnijos vadavietės. Šiuose bunkeriuose kovodami su okupantais žuvo tėvūnijos vadai Adolfas Baublys-Merkys (1949 m. sausį) ir Vincas Kalanta-Nemunas (1949 m. birželį). Taip pat turėsite galimybę aplankyti Genio grupės partizanų bunkerį, kuriame 1952 m. gegužę žuvo bene paskutinieji tėvūnijos partizanai
KAZIMIERAIČIO RINKTINĖS DIDŽIOJO LIETUVOS KUNIGAIKŠČIO VYTAUTO TĖVŪNIJOS VADAVIETĖ IR MERKIO BŪRIO ŽŪTIES VIETA
1944 m. rudenį Perlojos miestelio ir gretimų kaimų vyrai ėmė ginkluotis ir telktis į būrį, kuriam vadovavo buvęs policijos nuovados viršininkas Adolfas Baublys-Merkys – autoritetingas, sumanus ir teisingas vadas, besistengiantis išvengti bereikalingo kraujo praliejimo. Jo slapyvardžiu ir buvo pavadintas Perlojos partizanų būrys. 1948 m. pavasarį Merkio būrys įsirengė erdvų žeminės tipo bunkerį, kuriame galėjo gyventi iki penkiolikos kovotojų.
Vis dėlto MGB užverbuotas pagrindinis šio bunkerio globėjas agentas Kirvis parodė partizanų slėptuvės vietą. 1949 m. sausio 24 d. nelygioje kovoje garbingai žuvo pagrindinė Merkio būrio sudėtis – dešimt partizanų: Marytė Budėnaitė-Birutė, Petras Jazukevičius-Profesorius, Adelė Kairevičienė, Jonas Kairevičius-Liepa, Pranas Kibirkštis-Lizdeika, Zigmas Mačionis-Sukilėlis, Mykolas Naujalis (Navaitis, Navickas)-Beržas, Vladislavas Novikevičius-Audra, Marytė Vaisietaitė ir tėvūnijos vadas Adolfas Baublys-Merkys.
Iškasti partizanų palaikai 1996 m. rugpjūčio 10 d. buvo iškilmingai palydėti į amžinojo poilsio vietą Perlojos bažnyčios šventoriuje. Jų atminimui pastatytas paminklas. Žūties vietoje 1999 m. Varėnos politiniai kaliniai ir tremtiniai pastatė paminklą.
KAZIMIERAIČIO RINKTINĖS DIDŽIOJO LIETUVOS KUNIGAIKŠČIO VYTAUTO TĖVŪNIJOS VADAVIETĖ IR NEMUNO BŪRIO ŽŪTIES VIETA
1949 m. sausio 25 d. ankstesnėje vadavietėje žuvus tėvūnijos vadui Adolfui Baubliui-Merkiui, vadovavimą DLK Vytauto tėvūnijai perėmė jo pavaduotojas Vincas Kalanta-Nemunas – jaunas, drąsus ir sumanus kovotojas, pasirinkęs partizano kelią dar 1944 m. rudenį. Jis ir nusprendė Jakulių miške įrengti Kazimieraičio rinktinės Vytauto tėvūnijos vadavietės bunkerį. Maždaug už 80 m į šiaurę nuo bunkerio tankiame jaunuolyne buvo įrengta žeminė, kurioje gyveno vadavietę saugojantys partizanai. Čia tėvūnijos vadas susitikdavo su patikimais ryšininkais ir kitų būrių kovotojais.
1949 m. birželio 19 d. ankstų rytą MGB užverbuotas agentas Raktas parodė žeminės ir bunkerio vietas, kuriose buvo apsistoję vadavietės partizanai. MGB–MVD įvykdytos operatyvinės operacijos metu žuvo vadas V. Kalanta-Nemunas, jo skyrininkas Juozas Šilanskas-Šilutis ir Pranas Česnulis-Žvaigždė, kiti partizanai pateko į nelaisvę. Žuvusių partizanų kūnai buvo sumesti į bunkerį ir susprogdinti. Keletas Žiūrų kaimo vyrų sužinoję apie šią tragediją neišsigando, žuvusiųjų kūnus iškasė, parvežė ir palaidojo Žiūrų kaimo kapinaitėse.
GENIO BŪRIO PARTIZANŲ BUNKERIS
1951 m. Palkabalio miške buvo įrengtas Dainavos apygardos partizano Kazimieraičio rinktinės DLK Vytauto tėvūnijos Genio būrio partizanų bunkeris. Būrio pavadinimas kilo nuo jo vado Petro Vaitkaus, pasirinkusio Genio slapyvardį.
1952 m. gegužės 17 d. būrio vadas P. Vaitkus-Genys buvo suimtas agentų smogikų, persirengusių Lietuvos partizanų uniformomis. Tardymų metu, neatlaikęs kankinimų ir psichologinio smurto, P. Vaitkus-Genys sutiko parodyti bunkerio vietą. Ankstų gegužės 20 d. rytą prasidėjo puolimas, tačiau jėgos buvo nelygios – žuvo bunkeryje gynęsi keturi jauni partizanai: Vytautas Kazimieras Sadauskas-Karys, Jonas Vytautas Lukoševičius-Balandis, Jonas Peciukonis-Banginis ir Antanas Česnulevičius-Mėnulis.
2012 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras inicijavo šios vietos archeologinius tyrimus. Tyrimų metu buvo surasta per 800 partizanų kovą ir buitį atspindinčių radinių bei žuvusių partizanų kūnai. 2013 m. gegužės 17 d., praėjus daugiau nei 61 metams nuo žūties, partizanai buvo iškilmingai palaidoti Perlojos kapinėse.
Visa Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės renginių programa: http://bit.ly/238x2f3